Nuo mano lango lik tavo durų tūkstantis varstų
Per visą naktį po visą miestą šešėlių žingsniai
Švaistūnas klevas žvangantį auksą pavėjui žarsto
Iš lapų saujos rudenio saulės nebesurinksi
Nuo mano delno lig tavo skruosto prieblandos vėsios
Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas, vaiduoklų aidas
Per visą naktį lyg šiltą paukštį nešiu ištiesęs
Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą
Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą