Nuo mano lango lik tavo durų tūkstantis varstų Per visą naktį po visą miestą šešėlių žingsniai Švaistūnas klevas žvangantį auksą pavėjui žarsto Iš lapų saujos rudenio saulės nebesurinksi Nuo mano delno lig tavo skruosto prieblandos vėsios Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas, vaiduoklų aidas Per visą naktį lyg šiltą paukštį nešiu ištiesęs Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą