Kai aš užmigau, lijo.
Ir mano mintis nuplovė lietus.
Žaliuojantys sodai,
Šlapi medžiai.
Tyliai stovi ištiesę rankas.
Kai tu atėjai, iš ryto.
Tavo rankose buvo puokštė gėlių.
Aš tavo šešėlis -
Tu mano svajonė,
Kurios nebeliko daugiau niekada.
Atgims vėl miestas,
Atgims vėl žmonės.
Dingsiu aš ir dingsi tu.
Liks tiktai mūsų svajonės
Negrįžtančių dienų.