Kai aš užmigau, lijo. Ir mano mintis nuplovė lietus. Žaliuojantys sodai, Šlapi medžiai. Tyliai stovi ištiesę rankas. Kai tu atėjai, iš ryto. Tavo rankose buvo puokštė gėlių. Aš tavo šešėlis - Tu mano svajonė, Kurios nebeliko daugiau niekada. Atgims vėl miestas, Atgims vėl žmonės. Dingsiu aš ir dingsi tu. Liks tiktai mūsų svajonės Negrįžtančių dienų.