Aš aklas einu į nežinią
Nors neišblėsęs jausmas mano širdyje
Bejėgės rankos ir sunki galva
Tai tik užburtas ratas, o aš randuos jame
O, vėl keisis laikas, vėl ir vėl teks grumtis su tamsa
Ar aistringos meilės žaismas atvės lyg pirma rudens diena?
Nežinia
Man liūdna kai nėr tavęs šalia
Nes vėl išvydęs jurą paskęsiu mintyse
Klajosiu kol vėl ateis diena
Nejaugi taip ir gimsta vienatvė viduje
O, vėl keisis laikas, vėl ir vėl teks grumtis su tamsa
Ar aistringos meilės žaismas atvės lyg pirma rudens diena
Nežinia
Aš niekad negryšiu pas tave
Nors neišblėsęs jausmas mano širdyje
Kas liko ir liks ateityje
Tai tik sugaišto laiko beribė atkarpa
Dabar jau baigsiu švęsti
Visas liūdnas šventes
Aš imsiu neapkęsti vienatvės ir savęs
Pamiršes čia jau viską
Keliausiu ten toli
Kur tolumoj išvysiu ko niekad nematyt
O, vėl keisis laikas, vėl ir vėl teks grumtis su tamsa
Ar aistringos meilės žaismas atvės lyg pirma rudens diena
Nežinia