Aš aklas einu į nežinią Nors neišblėsęs jausmas mano širdyje Bejėgės rankos ir sunki galva Tai tik užburtas ratas, o aš randuos jame O, vėl keisis laikas, vėl ir vėl teks grumtis su tamsa Ar aistringos meilės žaismas atvės lyg pirma rudens diena? Nežinia Man liūdna kai nėr tavęs šalia Nes vėl išvydęs jurą paskęsiu mintyse Klajosiu kol vėl ateis diena Nejaugi taip ir gimsta vienatvė viduje O, vėl keisis laikas, vėl ir vėl teks grumtis su tamsa Ar aistringos meilės žaismas atvės lyg pirma rudens diena Nežinia Aš niekad negryšiu pas tave Nors neišblėsęs jausmas mano širdyje Kas liko ir liks ateityje Tai tik sugaišto laiko beribė atkarpa Dabar jau baigsiu švęsti Visas liūdnas šventes Aš imsiu neapkęsti vienatvės ir savęs Pamiršes čia jau viską Keliausiu ten toli Kur tolumoj išvysiu ko niekad nematyt O, vėl keisis laikas, vėl ir vėl teks grumtis su tamsa Ar aistringos meilės žaismas atvės lyg pirma rudens diena Nežinia