Nieko broliai arė Rudenio žemelę Ir atrado avinėlį Užriestais rageliais. Avinėli mažas, Baltas sidabrini, Ką tu mums kalbėsi, Stačias stovėdamas? Čia yra dangus, Čia yra žemė, Čia yra žuvis – Vandeny gyvena. Čia yra vyšnia – Ji uogas nokina, Čia yra motina – Ji vaikus augina. Čia yra jautis – Jis vaikšto po pievą. Jūs esate žmonės, Kur užmiršo Nieką. Kai namo pareisit, Kai laukus suarsit, Gal kokį gurbelį Jūs ir man sukalsit. Vasarą po žemę Klaidžiojau truputį, O dabar norėčiau Arčiau vaikų būti.