Gali būt, kad mačiau Jus tą vasarą Kai dvylika savaičių be perstojo snigo Dar prisimenu tuos blizgančius auskarus Gali būti, kad jie tarp mano pirštų strigo Ir gali būt nuvalkiotus, Kaip visada, sakiau žodžius, tipo: "Aš tave myliu" Ir gali būt, kad viskas baigėsi tą vasarą Kai dvylika savaičių snigo Gali būt, kad šitaip mum abiem geriau Gali būt, kad šitaip mum abiem lengviau Kartais liūdesy noris skambint ir pasakyt: Ei! Viskas blogai, kai išėjai Mano namai - vėl ne mano namai Viskas gerai, jei sugrįžai Mano namai - vėl tavo namai Tavo namai - vėl mano namai Mūsų jaukūs namai... Ir gali būt, kad tebelaikau Jūsų kvepalus savo kambary Nes pradėjau gailėtis Ir gali būt, kad neslepiu nuotraukų vien todėl Kad šitaip gera buvo mylėtis Gali būti gera - viskas pasikeis Gali būt, kad nerimas vis vien praeis Gali būt, kad vėl ateis gera diena Bet vienišas nakty Noriu skambint ir pasakyt: Ei! Viskas blogai, kai išėjai Mano namai - vėl ne mano namai Viskas gerai, jei sugrįžai Mano namai - vėl tavo namai Ei! Viskas blogai, kai išėjai Mano namai - vėl ne mano namai Viskas gerai, jei sugrįžai Mano namai - vėl tavo namai Mano namai - vėl ne mano namai Mano batai - mano namai Ei! Viskas blogai, kai išėjai Mano namai vėl ne mano namai Viskas gerai, jei sugrįžai Mano namai vėl tavo namai Ei! Viskas blogai, kai išėjai Mano namai vėl ne mano namai Viskas gerai, jei sugrįžai Mano namai vėl tavo namai Mano namai vėl ne mano namai... Eisiu aš gatvėm Eisiu ten, kur žinojau - lankais Eisiu namais, kur gyvena tavo draugai Gal ieškosiu tavęs, kur tu dar niekada nebuvai Kai ruduo prasidės, kai žiema pasibaigs Ten, kur spanguolės rausta, kur miškai želia Ten, kur bėga traukiniai ant geležinio kelio Bėgsiu ten, kur minia dainomis džiaugsmą skelbia Bėgsiu ten, kur žmonės vieniši tyli akis nudelbę Lauksiu dienas, lauksiu, kol ji ateis Gal aš dar galiu, gal dar galiu pasikeist Ir gali būt, nepastebėsim – tu manęs, o aš tavęs Nes tu jau nebebūsi tu, o aš jau nebebūsiu aš