Liūdni Slibinai - Gipsas lyrics

GIPSAS!!! Per gyvenimą keliaut slidu, kai nuolat atgal atsigręžioju. Mano batai, buvo – du. Vieno, nenešioju. Perbėgo juoda katė per kelią ir užkliudė mane silpną. Jau! Nuo to laiko, kuriam laikui praradau kojelę, Nuo to laiko, jau su dviem nepaėjau. Pried.2x Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja Vieną po kitos dėk koją. Bet gal man pasakysit, kas ta koją įtakoja, Kai gyvenimas man šitaip padėkoja. GIPSAS! Taigi, aš parklupau, o kas toliau? KAS TOLIAU!? Atsikelti negaliu, guliu, pakirto koją. PAGALBOS! Pakelkit nuo gatvės. Kokie žmonės ne teisingi, ką jie galvoja? Nepadėjo nei lietuvis, nei latvis. Nuropojau į stotelę autobusų, Žmonės stumdos, lipa, šauuukia. Per mano veidą, perbėgo šuo pilniausias blusų, Ir pirštais užbadė vaikai susiraukę. Švilpia koja, akutė moja, Kaip čia loji kai pasiutusi katė, Mano širdis į dvi dalis išsišakoja, Ir dvasiškai mane žaloja. Pried.4x Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja Vieną po kitos dėk koją. Bet gal man pasakysit, kas ta koją įtakoja, Kai gyvenimas man šitaip padėkoja. Gyvenimas gali palikti žmogui daug randų, Gali baigtis negražiuoju, Štai, mano batai, buvo – du. Vieno, tiesiog, nebenešioju. GIPSAS!!!