Liūdni Slibinai - Arbata lyrics

Išeinu į savo gatvę - Žmogišką vienatvę Mano siela nerimsta, O balsas vis kimsta Ir staiga, kas gi čia, aš beveik apakau - Ką aš čia matau, ką aš čia matau, jou! Kažką neįtikėtino aš pamačiau Ar galima prie rojaus atsidurti arčiau Jų net ne viena, net ne pora Užpidė visą orą, užpildė visą orą Kvapais, ženklais Šypsenų ratilais Kamuoliais, gracija Aukso inchrustacijom Tų moterų tiek daug, kad aš neapsisprendžiu Aš neapsisprendžiu kuri iš jų bus mano Arba ta arba ta arba ta – arba šita Arba ta arba ta, arba kita mergina, Nežinau, nebegaliu, nebenoriu - Tai mane kankina, Mano sielą neramina Bam! Bet nieko tokio, gyvenimas bėga Aš pirštų galiukais liečiu tavo sielos sniegą Ir mano abejonės ištirpsta delne Šis tekstas nesusijęs – grožis mano balse Įkvepiu aš oro Prikaupiu daug noro Spiriu sau į pasturgalį Ir noras mane nugali Aš apsisprendžiu, taip taip – apsisprendžiu Noriu tos pasislėpusios tarp nedrių Ir aš nieko nebelaukiu Savo žavesį ištraukiu Žaibiškai priėjęs Ją jau būčiau pakerėjęs Ir staiga, kas gi čia, aš beveik apakau Ką aš čia matau, ką aš čia matau, jou! Ji ne viena-a Bičas šalia-a Bicepsu man moja Ir grasina koja Dėjau bėgti kur matau Ou eik sau, šitas bičas neatleis Į mane kažką paleis Į mane, į mane kažką paleis Į mane, į mane ką jis paleis Aunasi jis batą, gal jam niežti padą Ką gi jis paleis, ką paleis, jou! Ar batą ar batą ar botą Ar batą ar batą ar kroksą panešiotą Nežinau, nebegaliu, nebenoriu - Tai mane kankina Mano sielą neramina Bam!