Ištirpsta sniegas, Saulės šilumoj atbunda gėlės. Jaučiu, kaip plaka Širdis karštai, ją glosto vėjas. Ir karštą ašarą ant savo skruosto Aš pajuntu vėl, bet ją nušluosto Atklydęs vėjas, bet ne tavo Taip švelnios rankos, kurios mylavo Apleistą širdį, kuri taip virpa Ir trokšta meilės labirintų, Paklysti nori jų ramybės tamsoje. Ištirpęs sniegas Nuteka šlaitais žiemos apleistais. Menu - tą žiemą Tu palikai mane skausme didžiausiam. Juk aš mylėjau tave labiausiai, Tai kam gi iškeitei jausmus į tamsą Ir kam gi tu pasirinkai gėles ir karstą. Bet nežinojai tu, mieliausia, Kad tavo kapą dengs lapų auksas Ir baltos astros Žiedeliais savo papuoš tave.