Vytautas Kernagis - Baladė Apie Dvi Sraiges lyrics

Kartą dvi sraigės išėjo Į mirusio lapo laidotuves Jos nešės po juodą kriauklę Ir krepą aplink ragelius Išėjo juodvi vėlyvą, Nuostabų rudenio vakarą O kai atvyko, deja, Jau buvo tikras pavasaris Jau buvo tikras pavasaris Jau buvo tikras pavasaris Tikras pavasaris... Tie lapai, mirę visi, Dabar atgimę žaliavo Ir mūsų sraigės vargšelės Labai labai nusivylė Bet saulė nusišypsojo Bet saulė maloniai tarė: - O, mielosios, prašom sėstis Prašome, būkit viešnios Gal galima stiklą alaus Jei jūsų širdelės ištroškę? Ar sėskite autobusan Važiuokite į Paryžių Šį vakarą jūs išeinat Ir pamatysite kraštą Tik gedulo nenešiokit Nereikia, sakau jums tiesą Tik gedulo nenešiokit Nereikia, sakau jums tiesą Jis tik aptemdo akis Ir viską sudrumsčia Tos juodos karstų istorijos Taip liūdnos ir nedailios Nešiokit linksmas spalvas Gyvenimo ir džiaugsmo Gyvenimo ir džiaugsmo Gyvenimo ir džiaugsmo Gyvenimo ir džiaugsmo Tada žolynai visi Ir medžiai, ir žvėrys Ėmė linksmai dainuoti Dainuoti visu balsu Pilną gyvybės dainą Vasaros dainą Ir ėmė gerti visi Ir taurės aplinkui skambėjo Koks nuostabus buvo vakaras Vienas vasaros vakaras Dvi sraigės pagaliau Artėjo linkui namų Sujaudintos ir laimingos Laimingos kaip niekad Išgėrusios nemažai Jos truputėlį svyravo O virš jų aukštam danguje Senas mėnuo budėjo Senas mėnuo budėjo Senas mėnuo budėjo Aukštam danguje Senas mėnuo budėjo...