Kai ryto paukščiai dangų palies, Palies medžius, rasotą žolę Ir jų giesmė tave apglėbs, Nenusigąsk - tai aš. Kai iš dangaus staiga nelauktas, Nors visą dieną saulė švietė, Pradės lietus tau veidą glostyt, Nenusigąsk - tai aš. Kai vakare už ievų girios Išgirsi vaikštant paukštį mažą Ir jo akis tu pamatysi, Nenusigąsk - tai aš.