Au ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi, Kol dar šviesu, Ir primink, ką palikau Prie tolimos šalies krantų. Jau ruduo – Ir visko noris po truputi. Tik širdis – tarytum žvakė Vaško stingdančioj balutėj. Pailsėk su manimi, Kol dar šviesu, Ir primink, ką palikau Prie tolimos šalies krantų. Tolimoj šaly Kažin kažką palikau. Tolimoj šaly Ant smėlio laiškus rašiau. Tolimoj šaly atsakymo negavau Ir vakarop grįžau... Ar nuo to kam lengviau? Jau ruduo – Ir nieko naujo nebesugalvoji, Kaip svaidyt surūdijusius Lapus po mano kojom. Patylėk su manim, Kol dar šviesu, Ir primink, ką palikau Prie tolimos šalies krantų.