Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai, Vos tik sušlapo sparnus Kiemo sargas dar bandė skraidyt - Bet būkit ramūs, to niekad nebus, tik - Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka brydę Rytą gaidžiais pakilę Vėl kelio neberanda Po mano delnu vėl juodas gandras skrenda Gal dar bandysim nuslėpt Savo metus, kaip keliančius baimę Ir visą amžių ieškoti kažko, panašaus į laimę Gal dar bandysime prisirišti žodžiais Kaip skudurais iš antrų rankų Ir visą amžių žiūrėt Pro uždarą langą, kaip Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka brydę Rytą gaidžiais pakilę Vėl kelio neberanda Po mano delnu vėl juodas gandras skrenda Iš tų nudėvėtų kalbų Vėl, kaip vakar, liks dulkės ir žvirgždas Ir lis prie pat mano langų Ir šlapiais sparnais,mus užkloję kaip lizdą Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka brydę Rytą gaidžiais pakilę Vėl kelio neberanda Po mano delnu vėl juodas gandras skrenda