Aš esu Severiutė nuo Užpalių kaimo
Kur gelžkelis suka į pietus
Kur bėgiais ėjau aš basa
Kaip nėščia iš namų išvaryta skalbbėja.
Lyg paskutinei, prie didelio užtiesto stalo
Nebuvo man vietos
Už nugaros man negirdint kalbėjot, kalbėjot
Už nugaros man negirdint kalbėjot, kalbėjot
Už nugaros man negirdint kalbėjot, kalbėjot
Aš nebuvau jum sesuo, aš tik ausdavau baltinius
Pati auginau savo trečiąjį nebylį brolį
Prisiverkiau mirusio tėvo medinėje lovoje
Ir jūsų nekaltinu...
Lyg per peilius ėjau aš per gruodą, bridau kaimo molį
Toli gyvenau aš nuo jūsų, nuo Užpalių kaimo, už mylių
Naktim apie mažą baltgalvį vaikelį, baltgalvį vaikelį
Šnekėdavau su žole
Man grojo armonika mažas kupriukas, kur užpernai mirė
Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele
Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele
Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele
Dieve tu mano, aš net nemačiau, kad pasenom
Kaip didelis apšviestas miestas, traukinys šitą naktį praėjo,
O aš gi tiktai Severiutė, o aš gi verkiu kaip piemenė
Kaip tyliai ant nebaigto audinio verkia kuprota audėja
Šitiek metų praėjo ir vėlu jau paguosti,
Jums piemenės reikėjo, jums meilužės reikėjo,
Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos...
Ką iš manęs jūs padarėt, važiuoti, bagoti, batuoti?
Aš juk tiktai Severiutė, aš trečiojo nebylio brolio sesuo.
Šitiek metų praėjo ir vėlu jau paguosti,
Jums piemenės reikėjo, jums meilužės reikėjo,
Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos...
Ką iš manęs jūs padarėt, važiuoti, bagoti, batuoti?
Aš juk tiktai Severiutė, aš trečiojo nebylio brolio sesuo.