Nakties stiklinės ledinis veidas
Nebus šaltesnis nei mano širdis.
Bandysiu pirštais paliesti saulę -
Gal ji sušildys mintis.
Plieno sparnais, greičiau už vėją,
Tikslas jau taip arti!
Pūga, nei lietus, nei pragaro liepsnos
Manęs nesulaikys!
Vėjo žirgais, debesų takais,
Ten, kur šviesa taip arti,
Skriesiu lydimas savo svajų -
Ar jose būsi tu?
Rankos pavargo, sparnai nusilpo.
Vilties lašelis, lyg ryto rasa,
Pilkoj migloj palietęs širdį
Sušildo ją, pažadina ją!