plauksi
neskubėdamas
Ir nesistengdamas
kartu su Žuvimi
Gulbe ir planetomis
leisies į kelionę
gandrais
Kur neberasi kaltų
po karo
po mūšio už būvį
už paprastą laiką
prarastą vaiką
tik lengvas pienas
tekės nuo lūpų
ištarusių pirmą žodį
linkint šviesos ir
tai bus gera
pavirsti
Perkūno Oželiu
ragais brėžiančiu lanką
arba
vėlių martele
upe nutekėjusia
dangui