Tu esi, ir šito gana
Vienatvės pilna
Tu galvoji, kas bus
Kas nutiks, kai pabus jis
Atsikels ir nueis
Niekuomet nekartok to paties
Niekas rankų neties tau -
Jie visi dar laukia
Su užuojautos kaukėm
Atleiskit, bet ne dabar...
Man keista, kad gimiau
Man gera, kad esu...
Bendraukim intymiau, bet
Gyvenkim nuolat tarp visų:
Tarp žmonių su negalia
Tarp žmonių, kurie gali, bet
Bet visuomet prieš savo valią
Ar nekeista?
Kur mano vieta tavo gyvenime?
Kur mano vieta tavo gyvenime?
Kur mano vieta tavo gyvenime?
Kur mano vieta...?
Viskas kaip į sieną -
Taip visuomet nutinka
Dabar mes geriam pieną ir
Kuriam laisvą rinką
Galų gale numirsim, tai
Ir net nepastebės
Tik duobkasiai mylės
Tik duobkasiai mylės
Tik duobkasiai mylės
Tik duobkasiai mylės...
Kur mano vieta tavo gyvenime?
Kur mano vieta tavo gyvenime?
Kur mano vieta tavo gyvenime?
Kur mano vieta...?
Tavo gyvenime...
Tavo gyvenime...