Žiemos sustingusios akys,
Įsmeigtos į mėnesio pilną
Veidą; apšviečiantį mirusią žemę,
Krauju paplūdusius miego laukus,
Lede sustingusius baltus veidus,
Kurių šnabždesiai budina mane...
Saulės ženklai sniege,
Išpiešti juodu krauju,
Aušrinei pasakos juodas sakmes,
Apie valdovų pilių kuoruose
Degančias baltas liepsnas
Ir rusenančią baimę...
Sustingę veidai trupės vos prisilietus
Į tūkstančius geliančių šukių!!!
Pridėjęs galvą prie žemės šaltos,
Girdžiu iš tolių atjojant raitus,
Baimę neša jie plieno karduos,
O mirusių kunigaikšti, Pikuoli...
Žiemos paskutinė naktis,
Užgniažia paskutinę gyvybę,
Nuo šiol žemėj ir danguje,
Dievų keršto valandoje,
Vienišos dvasios klaidžios miškuos
Ir pasakos apie žiemą...
Juodas sakmes... Apie žiemą... Pasakos į tylą...
Paliko dangaus ir vilko kraujo lašus.