Ir ið tiesø gailiuosi að tavæs, nes ðtai Gëla tikroji
Tarytum prosenelë atlaidumo kupinom akim raudoja
Ðeðëlyje prakeikto lopðio, Nusidëjëlë mana
Ir kalba tau apie vaikystæ, nors ji jau tolima
Apie tas dirbtines roþes, kurios liepsnoja plaukuose
Kaip ydø, skurdo ir tingumo gëlës javuose
-Taip, gaila man tavæs dabar, kai ta sena Gëla
Apie minèiø tavø tuðtybæ kalba tau
Ir apie Gëdà
Kuri gûdþia pikta tyla pripildë tavo lûpas!
Taip, gaila man tavæs ir ðito purpuro beprasmio
Kurs savo spindesiu pridengia sàþinës þaizdas
Ir tø papuoðalø vylingom netikrom akim
Kurie apjuosia tavo blyðkø kurtizanës kaklà