Yra salis ten kur zmones pavarge Po ziemu simtameciu speiguotu Savo rankomis kasa savo rankomis seja Deja dygsta rugiai o ne duona Rugius pjauna ir maino i siaudus Su spalvotais pirkliais tolimiausiu saliu Puikiai zino siaudai neisgelbes Nepades ir rugiai juk ne duona Uz ka nauja ir siela ir prota parduotu Bet kas duos nors skatika uz likima zmogaus Jau seniai suskaiciuota nulemta aisku ir tikra Jiems belieka tik laukti kol dievas i dangu paims Arba velnias i dar gilesni pragara