Gytis Paškevičius - Žiūrovai lyrics

Ji buvo tau be galo artima, Dar nesenai glaudei ją prie krūtinės. Bičiuli mielas, tu ne paskutinis, Ne tau pirmam tokia širdies drama. Gal būt perštės bet visko nenulems, Vieni tą širdgėlą vynu malšina, Kiti iš nevilties - net po mašinom, O as manau, pakaktų žirklių tiems spygliams. Juk rožės žiedas vienąsyk nudžius. Buvai kaip angelas - tapai negeras, O ji, žiurėk - kitam ant kaklo karias, Ir kužda tarsi tuos pačius žodzius. Su rožėm visuomet buvai kuklus Ir nežinai kas kaltas, kas nekaltas. Štai stovi lyg prie sudaužytos geldos, Nervingai šluostai akinių stiklus. Ir netiki, jog viską praradai. Ak kiekvienam tą taurę atitolint. Aš pats buvau beveik tokioj pat rolėj. Žaizda užgijo, bet vistiek randai. Štai sau dabar tari tyliu balsu - Kaip nors išsilaižysiu, nėr ko pykti Kai šitaip atsitinka, po šimts pypkių. Tik aš manau, kad rožės be spyglių.