G&G Sindikatas - Dominuojanti Rūšis lyrics

Atsakyk man, kokia prasmė bandyt atspėt kada kiekvienam Įkris juodas kamuolys, bėda atsitiks, paskutinės viltys subyrės Kur, kada tai įvyks, spėk kas valdys Kai nuleidžiamos visos uždangos Už gretimo spindulio, ne sparnai valdo orą, Jie tik simbolis to, kad tu esi Toks pat dūžtantis kaip ir visi Susiūtom lūpom vadini laisvą iki apsišikimo Tai vis tiek yra ir bus tavo lūpos Tu gali šaipytis iš mirties, iš peties gali Ieškoti svetimo sau, kol vieną kartą rasi Savo vidinės karmos nepavartysi, i byta nepavarysi, Ateities neišloši nepažymėtomis kortomis, Sausas neliksi atsidūręs už borto Kai mirtis tavo paties kaktoje balta kreida užrašyta Matai, ji vaikšto aplink, bijai, kad ranką išties Kad žvakės įsižiebs, bet jau nebe ant torto Kada tu prabusi tarp tų, kas jau neberašo laiškų, Nors dar gyvena sūriu lašu ant motinos skruosto, Nesudėjusios bluosto, nuleistom burėm, sustingę Ūkanotame miglų plaste, suprantu, Mes nebemokam paguosti savų, bet galim Sutelkt garbę i paskutinį tostą, pakelt ir mostelt Už tuos, kurie užsimerkę, tegul ilsis ramiai, Jie žino, mes jų nepardavėm! Kai Gilze trenkiesi į žemę du du dūšia Kai nuo smūgio skeveldrų šukėm drioksteli dūšia Kovos vėliava, tavo vėliava tik skuduras Po dūšia ji nenusileis dominuojančiai gatvės rūšiai Kai Gilze trenkiesi, ką tu renkiesi... Debiutanto sėkmę, sakmėje apie tamsą, Ji bando tavo vikrumą po girnomis, Išgaląstomis plieno virvėmis, rūke užkastais spąstais Pats prašei jos dantų, kam, jei nesiruoši kąsti? Pats tu maldavai, leisk prabusti, pajusti kaip skauda Kai dūžti, varvant smegenim iš kaukolės lukšto Pykčiu taškei, sakei okey, aš irgi taip moku Pats šokdamas per žemai gauni po bloko bloką, (Ir ką) nuosavi randai, bent jau moko, Už tai sužinai kainą už nuosavą dainą, Asmeninę legendą, nesvarbu, šimtas Dievo vardų, Pasirink, kurį nori, bet atsimink, tu prisiekei juk Dominuojančiai gatvės rūšiai Pardavei dūšią valdantiems mūšį, tapai dar vienu Lošiančiu runom, ubagų lazdom, aukso karūnom, Einančiu lynu visom savo pertemptų nervų galūnėm, Kylančiu tam, kad dar karta ištikšti, To, kuris neišblykšta, priės krikštą ugnim nesuplyšta, Už bazarą ir darbus drąsiai stovinčio veidu Prieš angelą sargą kada tiesa paprasta trys žodžiai Aš jų nepardaviau Kai Gilze trenkiesi į žemę du du dūšia Kai nuo smūgio skeveldrų šukėm drioksteli dūšia Kovos vėliava, tavo vėliava tik skuduras Po dūšia ji nenusileis dominuojančiai gatvės rūšiai Kai Gilze trenkiesi, ką tu renkiesi... Visų mūsų nuodėmių sąrašas yra ilgas Gali drąsiai vartyti jo lapus, žinau tikrai, jame Nebus gatvės klano, krauju pasirašau aš Atsakau už žodžius net negalvodamas, tai ką vadinu draugais Neparduodama, ir kai ateis diena, Danguje ir mano dūšią teis už visus darbus, dėl vieno ramu, Kai ištars Mano vardą, aš nenuleisiu akių, nes Aš jų nepardaviau... Kai Gilze trenkiesi į žemę du du dūšia Kai nuo smūgio skeveldrų šukėm drioksteli dūšia Kovos vėliava, tavo vėliava tik skuduras Po dūšia ji nenusileis dominuojančiai gatvės rūšiai Kai Gilze trenkiesi, ką tu renkiesi...