Frekenbok - Robotukai lyrics

Aš labai vėlai grįžtu, o namuose tamsu, graibau duris, ir Kai atidarau, bandau įeiti, bet išdygsta priešais jis, kas tai? Paliečiu, jaučiu, vaiko ūgio, bet tai ne žmogus. Staiga Žemaūgis aparatas pradeda judėti, kas gi bus, o gal. Aš tuoj pat įjungsiu šviesą ir man viskas greitai paaiškės, Tas mažutis apvalutis su lemputėm niekur nepabėgs. Bet jis pats įjungia šviesą ir, pakėlęs dangiškas akis, Iš tos nuostabos ir baimės man sustingusiam, jis sako: ei sveiki, aš robotas. Robotukas reikalauja be kalbų pateikt dokumentus, ir Jei aš nepaklusiu, žada pasikviest bent du piktus draugus. Taip pat Sako, kad jų čia atskrido šią audringą naktį trys šimtai, bei Nervingai varto pasą, garsiai šlykštisi bjauriais žmonių veidais, o gal. Tą mažiuką robotuką apipilsiu vandeniu staiga, Užsitrumpins jo lemputės, ką darys bjaurybė jis tada. Sako, aš skaitau mintis tavąsias ir net jei numirsiu aš, dabar Ryt čia bus ne trys šimtai, ne tūkstančiai, o miljardas robotų, jums galas!