Sėdėti per naktį buvo smagu, Užmiršome viską, kas buvo skaudu, Net užmiršome ir tai, kas buvo svarbu, Mes palikome už durų Savo klaidas ir batus, O už lango buvo minus trisdešimt du, Aš užjaučiu tuos, kam važiuot autobusu, O tu man sakai; aš noriu būti kitur, Brolau, juk viskas gyvenime savo laiku. Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur? Kartais atrodo artėja piz...., Kartais, kad viskas dar priešaky , Aš žinau mums lieka viena, judėti pirmyn Ar aukštyn ar žemyn , ar bristi gilyn Kiekvienas mes esam savo duobėtam kely Ir jei šiandien ryte tu krenti Reiškia rytoj tu kilsi aukštyn, Nes juk viskas gyvenime juda viena kryptim Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?