Anubi - Folklorinė daina apie mirtį lyrics

Sutemų krantai ir dvasia nemirtinga – Ramūs, kai virpa kranklio sparnai. Tamsoj pravirksta sielos iš laimės Jos ją pažįsta sublizga kaip dalgis. Jos mėgsta kai žmogų dalinas, O dalgis vadinas kranklio vardu. Kranklį jos kviečia ir žvelgia į gelmę Nustato jo vertę, kai pykčiu akys jo šviečia. Esam jo tik šešėlis, Mirtis viduje, Kai kranklys pašėlęs – Mirtis išorėje. Aštriais nagais į sutemų šalį, Vėlių takais nunešti jis gali. Jo laukiam, geidžiam ir tylim... Lai išgirs mus! Už tai jį ir mylim. Jo žvilgsnį, prisilietimą dovanosiu Jums, Gyvenimo kritimą dovanosiu Jam.