Sutem? krantai ir dvasia nemirtinga - Ram?s, kai virpa kranklio sparnai. Tamsoj pravirksta sielos i? laim?s Jos j? pa??sta sublizga kaip dalgis. Jos m?gsta kai ?mog? dalinas, O dalgis vadinas kranklio vardu. Krankl? jos kvie?ia ir ?velgia ? gelm? Nustato jo vert?, kai pyk?iu akys jo ?vie?ia. Esam jo tik ?e??lis, Mirtis viduje, Kai kranklys pa??l?s - Mirtis i?or?je. A?triais nagais ? sutem? ?al?, V?li? takais nune?ti jis gali. Jo laukiam, geid?iam ir tylim... Lai i?girs mus! U? tai j? ir mylim. Jo ?vilgsn?, prisilietim? dovanosiu Jums, Gyvenimo kritim? dovanosiu Jam.