Andrius Kaniava - Monika lyrics

Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto, mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro O gatvėj ruduo šoka striptizą Ir pildo kiekvieną gamtos kaprizą, Renkasi žmonės iš visų kampų, Žiūri ir džiaugias - vai kaip negražu Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto, mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro O žiema, pasisamdžius vis tą patį siuvėją, Slepia, kad jau galutinai išprotėjo Kas tik pigu, ban*lu ir nuobodu Viską ji slepia po savo sijonu Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto, mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro Stebi ji gyvenimą ir suprasti negali Na ko jis toks brūdnas, vis eina pro šalį Lekia, šiaušia, į svečius neužsuka, Štai toks tas gyvenimas, tokia ir muzika Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro