Andaja - Rudens Raudose Girdžiu Tylų Mirties Balsą lyrics

Mėnesio dalgiai skabė sietynus, Rudens melodijos medžiuos nurimę... Lapų šnarėjimas į auštantį rytą Pradžią padarė saulių kelionei. Rudenio sakmės ateinančią mirtį Garbina tarsi didžiausią vertybę. Verkiantys Karaliai grimsta į juodą Nebûtį, kurioj ramumą randa. Skaudžios, išbarstytos mintys apie gyvatos galą Žeidžia kaip krislas, papuolęs į tuščias akiduobes, Kurios nešlama nukritę lapai, pranešę pabaigą... Vienišos dienos, dažančios sidabru Gelsvus medžius, agonijoj stingusius. Nusineša su savim ir bemirštančia saule Į sermėgą susuktą džiugesį. Nuodingais syvais Užmarštis grąso Sklinda pavėjui ežerų šnektos Karkluosna linguoja laumių pėdos Išaušus diena naikina stebuklus. Ir pasilieka tik apsamanojusios svajos, Ežerų verksmas aušros raudony ir bekrentà lapai, Pranešantys apie verkiantį rudenį.