Šiaurys budins tylų akmenį, kuris Stebi vandeny besisukant medžio paveikslą. Paniręs savo akių gelmėj ir danguj Vaitojančiam srovės kruvinose ašarose... Žvaigždėrijis vilkas, saulę prarijo, Paskendo rûmuose žemės širdis. Klejojantis žvaigždynų tamsiais keliais Iššauktas paslaptinga ritualo galia. Kalviai kalveliai kala kardą Įprasmintą gintaro saulės ženklu Žinių aukos dûmuose palikusį Beprasmiškai suteptą juodą dangų!!! Ar atsiras didvyris paimsiantis Ginklą? Ar juodą dangų nudažys vilko krauju? Gimsiu aš tąnakt paženklintas dievų Gintarinės svastikos simboliu... Žvaigždėrijis vilkas, saulę prarijo, Paskendo rûmuose žemės širdis. Klejojantis žvaigždynų tamsiais keliais Iššauktas paslaptinga ritualo galia. Kalviai kalveliai kala kardą Įprasmintą gintaro saulės ženklu Žinių aukos dûmuose ir kardo ašmenyse Paliko dangaus ir vilko kraujo lašus.