Andaja - Andajai lyrics

Sudaužei dangaus sostą, Užgesinai šventas ugnis, Tik liûnuose žibėti palikai Tamsias žvėries akis. Tûkstančius metų tylėję jos prašneko, Kai kaukė alkani šunys, Kai vandenin nebekvietė mėnesio veidai, O padûlavęs akmuo pasakë. Prasklendžia juodi sparnai, Nutyla varno šnektos Nustebę atsimerkia nemirëliai Prasmek!.. Žaltviskų klejonės amžiams Persirengia kerštinga apgaule "Už senolių didybę!" Tai Andaja bunda! Sukepusios lûpos kartos, Liûnų deive, pakilk, Ir kirsk nuogu šalčiu Užliek savo baime... Kai bejėgiškas pyktis susilies su vėlių aimanom, O kraujas stings dar nepasiekęs žemės, Iš tolių atplaukia ritualo garsas, Kuriantis, griaunantis, nežinomas...