Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
Ir blaškomą it rudenio lapus
Į naują vieškelį, į nauja buitį
Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs
Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio
Ir gyvą širdį prie gyvos širdies
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę
Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt
Iš sutemų, iš prieblandų išeikit
Uždekit nauja ugnį širdyse
Vergams palikit vargo naktį klaikią! -
Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia
Šaukiu aš tautą, žemės pėdoj gyvą
Ir vyturėlio rytmečio maldoj
Ir žydinčią, kaip žydinčių alyvų
Panemunių sodybose žiedai
Šaukiu pavasario pilkų vagų artoją -
Tegu lig saulės kyla jo daina!
Tegu laukai, tegu miškai kartoja:
Gana tulžies, gana mirties, gana!
Šaukiu aš darbo rankų milijonus
Įsupt naujam darbymečiui varpus
Į naujo džiaugsmo klėtis, naujo darbo kluonus
Ne kalinio namus, ne liūnus, ne kapus
Šaukiu vardu aš jūsų vargo žemės
Balsu piliakalnių, ir pievų, ir miškų -
Nekeršykit, kad karštos kraujo dėmės
Nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų
Šaukiu iš amžių: ateities nevertas
Kas dabarties nedrįso tautai nešt
Kas posūnių žaizdas širdy atvertas
Išdegino liepsna veidmainiškos ugnies
Šaukiu balsu tėvų dievų ramovės
Ir jūsų krikšto atgaila šviesia:
Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! -
Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia