Pabudo rytą Kukutis ir mato:
Jis pats guli šalia nebegyvas.
Troba atšalusi,o pro duris mato:
Ant snieguoto kalnelio šermenim skerdžia kiaulę.
Prie stalo moterys duonriekiu
Ieško kažko atverstuos plaučiuos.
Ir mato Kukutis pro langą: leidžiasi aeroplanas,
Pakyla išgąsdintos varnos.
Pro kita langa nosis prie stiklo priploję
Žiuri buretų vaikai.
O pro virtuvės langa - po Niagaros kriokliu
Giminės verkia Kukučio.
Atsirėmę i mašinas
Ir labai ryškiai fotografuodamiesi.
Galvoja Kukutis:
Kaip gražiai viskas vyksta,
Kaip manęs gailisi, kaip gražiai apšneka!
Tikriausiai duos man kokią premiją,
Ranką paspaus arba pagirs visuotiniam narių susirinkime!