[Pirmas kupletas, Pushaz:]
Diena prasideda kaip ir visų
Sunkiai keliuosi, dar pasnausčiau pora valandų
Dantis valau, arbatą geriu
Prieš išeidamas akim švelniai šeimą apkabinu
Kuprinė ant piečių, tašė į rankas
Ledo ritulio lazda braukia sienas, kaip ledas šaltas
Artimieji, draugai, muzika ir hockey'us - šventa
Žinau tai man, matyt, tai buvo nulemta
Po visko, skambutis į mobilų, vos spėju pakelt
Balsas mandagus - prašo kokį interviu suskelt
Niekada nežiūriu į tai rimtai
Bėgu nuo dėmesio, tad atsisakau mandagiai
Žinau, net pažįstu tokių
Kurie dėl dėmesio stokos pamiršta dalykus svarbesnius
Jie tik mato save, girdi save, myli save
Užjaučiu tave
[Priedainis, Pushaz:]
Norėčiau, kad būtų kaip ankščiau
Kai galėjai svajoti garsiau
Viską dariau, kad būtų kuo šilčiau
Bet ne viskas išsipildo, dabar tai jau žinau
[Antras kupletas, Pushaz:]
Darbai studijoj seniai jau laukia, stovi
Blogiausia tai, jog man ant jų dabar nestovi
Savęs neprievartauju, taip jau yra
Kad kūrybinės bangos plauna mane ne visada
Aišku būna dienų, kai plėšai šikną
Nori mic'o, byto, pajausti flow ritmo
Įjungti garsą ir išjungti pašalines mintis
Tai geriausia meditacija, kokia tik ali būt išvis
Vieni bachūrai tapo mergom
Rūpinasi tik šukuosenom
Kiti paslydo ir atsistori negali
Baudžia juos gyvenimas, nes žmogus ne visagalis
Treti apie šaidas tik galvoja
Tačkos, namai, kaip klounai babkėm masturbuoja
O mes, ką mes, stumiam dūrą savo
Keičiames, bet pasaulis liko toks pat, kuomet startavom
[Priedainis, Pushaz:]
[Trečias kupletas, Pushaz:]
Tilega tame, kad noriu būti žaidime
Mylėti kitus, kad mylėtų mane
Atversti kortas ir nestatytu aklai
Čia tau ne kinas, kur viskas baigiasi gerai
Užbaigti diena ten, kur ją pradėjau
Pasitikti naktį su tuo, kas atsikelt padėjo
Nepamiršt šaknų, vertybių, neparduoti sielos savo
Nes pasaulis beveik jau degradavo
[Priedainis, Pushaz:]