Sulauk kol akmenį suskaldys daigas
Nesensta akys amžius stebinčios tave
Susikerta keliai ir viskas baigias
Prasideda iš naujo nesibaigianti diena...
Tiek prakeikimų kraujas nuodytas atlaikė
Atleido priešams šitiek deginta širdis
Pasvirę ąžuolai išsitiesia į dangų
Jūs likot vakar, mes keliaujame pirmyn...
Ugnis sujungia mūsų protėvius į vieną
Vanduo ir laikas šito kraujo nenuplaus
Tvirti kaip siena stojam iš kartos į kartą
Mes buvom, esame ir liksime
Visiems laikams!
Paduoda vėliavą nesudrebančios rankos
Klaupiu ant kelio prieš didybę tų dienų
Ratu gurkšnojam midų iš kartos į kartą
Tėvai, senoliai, sūnūs, mes galingi kai kartu...