Kai buvom septyniolikos- galvom pilnom svajonių,
Nesirinkdami kelionių- ėjom ten kur širdys rodė.
Ir mes kartojom viens kitam aš tau, tu man, aš tavo.
Prisimeni, kaip man sakei - mes esame dievai.
Tu pažiūrėk- tai tik dangus,
Tu paklausyk- tai apie mus.
Ir lyja mūsų čia lietus,
Ir šis pasaulis nuostabus.
Tu pažiūrėk tai tik dangus,
Tu paklausyk- tai apie mus.
Ir juk taip gera būt kartu,
Būry senų, gerų draugų.
Nors metų daug praėjo, mes dar pilni svajonių,
Kaip daina pagavus vėją, į savo žvaigždę skrieja.
Ir vis kartojam viens kitam- aš tau, tu man, aš tavo,
Ir tu kasdieną man sakai- mes esame dievai.
Tu pažiūrėk- tai tik dangus,
Tu paklausyk- tai apie mus.
Ir lyja mūsų čia lietus,
Ir šis pasaulis nuostabus.
Tu pažiūrėk tai tik dangus,
Tu paklausyk- tai apie mus.
Ir juk taip gera būt kartu,
Būry senų, gerų draugų.
Tu pažiūrėk- tai tik dangus,
Tu paklausyk- tai apie mus.
Ir lyja mūsų čia lietus,
Ir šis pasaulis nuostabus.
Tu pažiūrėk tai tik dangus,
Tu paklausyk- tai apie mus.
Ir juk taip gera būt kartu,
Būry senų, gerų draugų.