Kai šiurpas nupurto kūną
Ir danguje pasirodo dvi saulės,
Tau atrodo, kad to niekad nebūna
Ir tu bėgi tolyn nuo apgaulės.
Kai nusibosta pilka kasdienybė
Ir baigiasi beviltiška meilė,
Tau belieka pasakyt realybei,
Kad dėl visko kalta meilė
Tik dabar supratai kaip gerai,
Kad neišėjai, kad likai.
Čia šviečia saulė ir viską matai,
Nejau reikėjo to, kad suprastum tai.
Tu šiandieną iš laimės verki,
Tu džiaugiesi sulaukęs ryto,
Juk buvai praradęs viltį,
Juk tikėjai ir neklydai.
Tik dabar supratai kaip gerai,
Kad neišėjai, kad likai.
Čia šviečia saulė ir viską matai,
Nejau reikėjo to, kad suprastum tai.
Tu laimingas šiandieną verki,
Tu džiaugiesi sulaukęs ryto.