Ranka ant balto popieriaus lapo
Blanki šypsena mano veide
Tavo žvilgsnis jau nieko nesako
Aš vienas likau atsilikęs laike
Spygliuota tvora kurios neįveiksi
Nuleistos rankos nutolę balsai
Minia žmonių, kurių nepakeisi
Jiems nurodys iš ten iš aukštai
Šaltą rytą aš nenoriu mirti
Prarasti viltį ir sustingusią širdį
Akys kurios puošia tavo veidą
Nutrynė visas kitas spalvas
Akys kurios sukelia šaltį
Nebematys daugiau manęs
Tu sesuo kurios nepakeisi
Amžinas rūpestis tavo veide
Tavo lūpos sukelia šaltį
Ir amžinai prikausto, prikausto mane
Šaltą rytą aš nenoriu mirti
Prarasti viltį ir sustingusią širdį
Šaltą rytą saulė žemai
Sustingusios rankos nuleista galva
Gal sutiksi tą kurią palikai
Ir tada vėl pakilsi aukštai
Šaltą rytą aš nenoriu mirti
Prarasti viltį ir sustingusią širdį