Tu stovi prie sienos nusisukęs į ją
Tavo rankos nuleistos ir galva kruvina
Tu prisieki tik sau gyveni ta mintim
Tavo svajonės apviltos pilka ateitim
Pažiūrėk jau rytas arti
Ir nežinai kur dabar esi
Norėtum atsitiest
Bet jėgų neturi
Bėgai vienas į tamsą, gūžeisi kampe
Tavo mintys klajojo amžinybės laike
Nesustojai ties kryžkele, netylėjai tyloj
Gyvenai ir miegojai amžinybės tamsoj
Pažiūrėk jau rytas arti
Ir nežinai kur dabar esi
Norėtum atsitiest
Bet jėgų neturi