Dabar randuosi tavo imperijoj Užmigęs miestas aplinkui tamsu Aš guliu vienas minčių agonijoj Tave jaučiu bet man nebaisu Už durų tu tyliai šnabždi Kvieti ateiti pas tave Ir aš žinau jei atsimerksiu Tai aš suprasiu kieno čia valdžia Aš dar kovosiu, nepasiduosiu Nors tai beprasmiška ir nėra jėgų Aš netikėsiu kad greitai mirsiu Kad nematysiu daugiau žmonių
Bet klaikus šėlsmas staiga nutilo Sušvokštė medžiai po langais Tu išėjai, bet baimė liko Ir viskas liko dar ilgai Aš nemačiau ryte tavęs Ir nori patikėt kad nematysiu Kaip tu suteiksi žmonėm kančias Žinodamas kad vėl sugryši Aš dar kovosiu, nepasiduosiu Nors tai beprasmiška ir nėra jėgų Aš netikėsiu kad greitai mirsiu Kad nematysiu daugiau žmonių