Rudenio vėsoj, lapų žaisme ilgiuosi tavęs,
Mano neviltis sustingo veide.
Dangaus gilumoj, lango stikle matau aš save,
Taip norėčiau jausti tave.
Žodžiai nepadės jau, skausmo nebeslėpsiu
Dėl praėjusių dienų, kur aš ir kur tu.
Švelniai prisiglausčiau, viską tau atleisčiau,
Tik, kad būtume kartu.
Vėl pabundu, lyg būčiau sapne palietus tave.
Spindi žvaigždė, kaip aš vieniša.
Vėjo raudoje, rudens liūtyje girdžiu aš tave.
Stingstu, lyg akmuo, gal tai ruduo...
Žodžiai nepadės jau, skausmo nebeslėpsiu
Dėl praėjusių dienų, kur aš ir kur tu.
Švelniai prisiglausčiau, viską tau atleisčiau,
Tik, kad būtume kartu.
Būsiu, lyg šešėlis, lyg ruduo pašėlęs.
Vėju tau kalbėsiu, lietumi pravirksiu.
Žodžiai nepadės tau, skausmo nebeslėpki,
Dėl praėjusių dienų, kur mes kartu.
Švelniai prisiglausiu, viską tau atleisiu –
Mes juk turim būt kartu.