Būk mano ugnis...
Ištirpt norėcčiau tavo...
Būk mano viltis,
Taip sunkiai ir retai pasiekiama...
Taip seniai mačiau tave,
Kad net atmint kada sunku
Vėl praeisi pro mane
Palydėdamas žvilgsniu...
O gal galėtumei prieiti, pakalbėti?
Ne bet tik ne tu....
Juk mano žvilgsnis kalba apie tai,
Apie ką svajoji tu.
Būk mano ugnis, būk mano aistra
Ištirpt norėčiau tavo akyse.
Būk mano viltis, būk mano svaja
Taip sunkiai ir retai pasiekiama.
Būk mano ugnis, būk mano aistra
Ištirpt norėčiau tavo akyse.
Būk mano viltis, būk mano svaja
Taip sunkiai ir retai pasiekiama.
Netylėk, neslėpk akių,
Pakalbėkim nors žvilgsniu...
Nebijok prieit arčiau,
Juk žinai ką tau jaučiu...
Dabar galetumei prieiti,
Apkabinti, paklaust kaip gyvenu,
Bet vėl praeisi pro mane tylus,
Neištaręs žodžių šių:
Būk mano ugnis, būk mano aistra
Ištirpt norėčiau tavo akyse.
Būk mano viltis, būk mano svaja
Taip sunkiai ir retai pasiekiama.
Būk mano ugnis, būk mano aistra
Ištirpt norėčiau tavo akyse.
Būk mano viltis, būk mano svaja
Taip sunkiai ir retai pasiekiama.
Taip seniai mačiau tave,
Kad net atmint kada sunku.
Praeini štai pro mane
Ir užkalbini žvilgsniu.
Tai gal geriau pati prieisiu,
Apkabinsiu, paklausiu kuo vardu.
Aš vis bandau suprast ką tau jaučiu...
Būk mano ugnis, būk mano aistra
Ištirpt norėčiau tavo akyse.
Būk mano viltis, būk mano svaja
Taip sunkiai ir retai pasiekiama.
Būk mano ugnis, būk mano aistra
Ištirpt norėčiau tavo akyse.
Būk mano viltis, būk mano svaja
Taip sunkiai ir retai pasiekiama.