Sako, reik įsimylėti,
Kol kaštonai nepražydo.
Na tai kas – širdis skylėta,
Vėl kviečiu jausmus į vidų:
"Prašom, prašom! Ir su batais…
Nors trumpam, vis tiek užeikit!..
Gal išgersime arbatos…
Gal suprasim, kad nereikia…"
Jau kaštonai nužydėjo.
Te pasikaria poetai!
Sopa širdį kaip sopėjo.
Gal tik dar labiau… skylėtai.
Jau kaštonai nužydėjo.
Te pasikaria poetai!
Sopa širdį kaip sopėjo
Ir jausmai užplūsta širdį:
Mina batais su kulniukais,
Blaško, jaudina ir girdo,
Kol akis aptraukia rūkas…
Prašom, prašom! Ir su batais…
Nors trumpam, vis tiek užeikit!..
Gal išgersime arbatos…
Gal suprasim, kad nereikia…"
Jau kaštonai nužydėjo.
Te pasikaria poetai!
Sopa širdį kaip sopėjo.
Gal tik dar labiau… skylėtai.
Gal tik dar labiau… skylėtai.
Sopa širdį kaip sopėjo.
Te pasikaria poetai!