Aplinkui vien balos ir balos...
O batai kaip tyčia kiauri.
Ir jauti, kaip artėja tau galas,
O tu vis geri ir geri...
Išgertum balas, jei galėtum,
Užkąstum smala ir stiklu.
Per daug pavojingų čia vietų,
O naktį išplaukt per gilu.
Aplinkui vien balos ir balos,
Kliūčių ruožai ligi namų…
Dar nebuvo pradžios, o jau galas –
Verdiktas liūdnų slibinų.
Tėvelis negrįžo tą dieną,
Mamytė sakė, kad tuoj...
O aš težinojau tik viena,
Kad tėvas paskendo baloj.