Eina jis praradęs savo šeimį ir namus,
Eina ten kur nori, nesiskundžia likimu.
Nieko jam nereikia, nei vilties, nei šilumos.
Nieko jis neprašo, siela jo pilna šviesos.
Kelyje jo lemtis!
Kelio dulkės graužia jo pavargusias akis,
Plaka neramiai jo visko mačiusi širdis...
Niekas jo nepalydi.
Kelias sielį išgydys.
Klajūnas tiki savimi.
Jis gyvas savo ugnimi...