Lūpos tyliai šnabžda savo laisvės dainą
Traukitės iš kelio - darbininkų klasė eina
Kiekvieną dieną prie staklių prie konvejerio
Rankos pavargo, kojos ilgai skaudėjo
Savo prakaitu duoną uždirba
O kažkas ateina ir nori ją atimti
Kiek gi galima, kiek gi galima
Gyventi tokį šūdiną gyvenimą
Valstybė mus guodžia pažadais eilinį kartą
Bet kai tik nusisukam, tuoj atima darbą
Neiškenčia žmonės, įrankius į ginklus maino
Traukitės iš kelio - darbininkų klasė eina
Kiek gi galima, kiek gi galima
Gyventi tokį šūdiną gyvenimą