Gimę su kaltės žymėm akyse Meldžiam visų Dievų Meldžiam išganymo. Panagės pilnos istorijos Galėjai susimiršt Bet vergystės mozoliai verčia paklūst. Akli kariai nemato savo priešų Bet jie ginas Pavargę Nuo savęs ir tylos klauso muziką Jie sėdi parkuose ir rūko "Primą" Kas vakarą kavinėse Geria žodžių vyną. Išgasdinti paukščiai pakilo nuo medžių Jie blaškos po dangų Neranda namų Mes sėjom tik gerus žodžius
O užaugo keiksmažodžiai Visada tikėjom draugais Nors jie turi save Už vieno kampo mums siūlo į snukį Už kito duos gėlių Tada mes nebuvom reikalingi Dabar savi Išgasdinti paukščiai pakilo nuo medžių Jie blaškos po dangų Neranda namų O kaip greit mes tampam teisingi Kai nėr pavojų Ir taip pat greit išduosim kai reiks rinktis Jie vaikšto gatvėmis švilpaudami maršus Bet jų revoliucijos baigėsi ir kas dabar?