Aš toks vienišas, jaunas jūreivis Mindau svetimo uosto gatves Ieškau knaipės, kur gaučiau išgerti Nes niekad nieks nemylėjo manęs Aš rūkau tik tai stiprią taboką Nesvarbu man prie ko tai prives Mano laimė man sukelia juoką Nes niekad nieks nemylėjo manęs Štai tos durys kur įpila vyno Kur dainuoja ir daužo taures Aš taip pat su visais jas daužysiu Nes niekad nieks nemylėjo manęs Įeinu tas duris atidaręs Ir nužvelgęs visas merginas Atsisėdu į kampą prie stalo Nes niekad nieks nemylėjo manęs Kai viena tu merginų prieina Pajuntu jos aistringas rankas Dar įsipilu vyno į taurę Nes niekad nieks nemylėjo manęs
Ji paklausia "ko ieškai čia broli? Negi tau taip negaila savęs?" Atsakau jai kad nieko nenoriu Nes niekad nieks nemylėjo manęs Ji pasiūlo išeit pasivaikščiot Aš žinau, kur mane ji nuves Sutinku, nors gal to ir nereikia Nes niekad nieks nemylėjo manęs Tai jau buvo gal tūkstantį kartų Ji man taria "aš noriu tavęs" Aš jai pinigus duodu iš anksto Nes niekad nieks nemylėjo manęs Atsibudęs pro viešbučio langą Pamatau savo laivo bures Išeinu neištaręs nei žodžio Nes niekad nieks nemylėjo manęs Aš toks vienišas jaunas jūreivis Mindau svetimo uosto gatves Nežinau ar kada čia sugrįšiu Nes niekad nieks nemylėjo manęs