Virš kalvų dangus aukštas mėlynas
Debesų kamuoliais čia vėjas žaidžia
Pajuntu, vos langą pravėręs
Tokio vėjo diena - aitvarams
Noriu pamiršt visas skriaudas ir būt nerūpestingu
Noriu pajusti pagaliau kaip traukia erdvė
Aitvaro siūlą kai laikau, nebeskaičiuoju laiko
Rodos tik man vienam šiandien beribis dangus
Mintyse nešu savo aitvarą
Vis aukštyn ir aukštyn - virš debesų
Ir tvirtai laikau visą dangų
Ir viską ko neturiu laikau tvirtai
Noriu pamiršt visas skriaudas ir būt nerūpestingu
Noriu pajusti pagaliau kaip traukia erdvė
Aitvaro siūlą kai laikau, nebeskaičiuoju laiko
Rodos tik man vienam šiandien beribis dangus
Noriu pamiršt visas skriaudas ir būt nerūpestingu
Noriu pajusti pagaliau kaip traukia erdvė
Aitvaro siūlą kai laikau, nebeskaičiuoju laiko laiko laiko
Rodos tik mums visiems šiandien be-ri-bis dan-gus